KAS AŠ?
Esu Eglė Kvedaravičiūtė.
Gimiau 1979 02 22 Vilniuje. Čia ir gyvenau beveik visą laiką.
Dabar gyvenu tarp Kauno ir Jonavos, Pašilių kaime.
MANO ISTORIJA
Baigiau bibliotekininkystės bakalauro studijas Vilniaus Universitete. Studijuodama antrame kurse išėjau iš tėvų namų. Su drauge apsigyvenome kambarėlyje Vilniaus senamiestyje. Pinigų prasimanydavau kartą per ketvirtį rinkdama tekstą "Diabeto asosiacijos" leidžiamam laikraščiui "Diabetas" (darbą parūpino mama). Taip pat įsidarbinau padavėja naujai atsidariusiame "Brodvėjaus" muzikiniame klube. Dirbau ten pusantrų metų, kol baigiau bakalauro studijas.
Nuo 2002 m. sekė didžiulę patirtį ir pamokas, kurias suvokiu tik dabar, suteikęs darbas tuometinėje "VP Market". Dirbau komercijos direktoriaus Renato Vaitkevičiaus sekretore. Profesine prasme tai buvo puiki mokykla. Aš pamačiau, kokiu tempu gyvena verslo žmogus, kokiu tempu yra įgyvendinamos idėjos visame parduotuvių tinkle, kaip preciziškai į viską reikia žiūrėti, kad gautųsi, koks degimas, koks variklis, koks skrydis turi būti tavo mintyse, kad tu galėtum spėti įgyvendinti savo sumanymus. Renatas Vaitkevičius buvo ir tebėra (labai gerai atsimenu jį ir tik dabar, dirbama savo parduotuvėse, galiu realiai įvertinti to laiko pamokas) - mano mokytojas socialinėje plotmėje. Verslo ir žmonių suvokimo plotmėje. Tai buvo žmogus, kuris galėjo mane uždegti NORU VEIKTI.
Tuomet to nemačiau, o dabar sakau - deja, pradėjau kilti karjeros laiptais ir perėjau dirbti pas kitą vadovą. Jo charizma ne stipriai mane žavėjo ir motyvacija VEIKTI seko. "VP Market" palikau, kaip nemotyvuota darbuotoja. Kadangi tuo metu man labai reikėjo sektino autoriteto, praradusi jį Renato asmenyje, pasinėriau į, jau ir taip paraleliai vykusias savęs paieškos dvasines praktikas. Autoritetu ir vedliu galutinai tapo dvasinis mokytojas. Visa mano veikla tapo "mokymusi" ir visi uždirti pinigai buvo leidžiami "mokymuisi". Nes tik jis, "mokymasis", buvo mano gyvenimo prasmė.
Nuo 2004 m., todėl, kad labai norėjosi valgyti ir buvau įgavusi puikų stuburą VP Market, galėjau prasimanyti pinigų pragyvenimui pati - pradėjau vesti dar 1999 m. įsisavintos DFB metodikos užsiėmimus. Vėliau - Moteriškosios energetikos valdymo metodikos kursus - visa tai praktikavau dvasinėse savęs paieškose. Paraleliai, kad turėčiau laiko susivokimui, ką noriu veikti gyvenime, įstojau ir baigiau kultūros vadybos magistro studijas Vilniaus Dailės Akademijoje. Taip pat savanoriškai dirbau vienoje Vilniaus galerijoje - padėjau organizuoti parodas, rengti projektus finansavimui gauti. Teko susirasti ir komercinių užsakovų renginiams, vesti renginius. Kurį laiką tvarkiau namus už pinigus... Žodžiu - daug visko, kažko, nieko... Blaškymasis po veiklas ir, žinoma, - gilios savęs pažinimo studijos bei dvasinės praktikos, "mokymasis"...
Dar pora metų praleidau Panevėžyje, dirbdama "VIP Martini" naktinio klubo renginių vadybininke. Čia pradėjau dirbti dar prieš klubo atidarymą - rūpinausi visa žiniasklaida, klubo reprezentacija, internetine svetaine. Paraleliai rašėme projektus ir organizavome įmonėms užsakomąsias šventes. Panevėžio prekybos centro "Babilonas" atidarymas - taip pat mūsų kūrybinės komandos darbas. Susivokiau, kad nebenoriu dirbti naktiniame klube jam atsidarius - buvau pakankamai atsikandusi naktinio klubinio gyvenimo "Brodvėjuje". Tad, 2007 m. pavasarį grįžau į Vilnių.
Nuo 2007 m. vasaros, trims metams panirau į masažą - jo irgi buvau išmokusi dvasinių paieškų metais - dirbau L'occitane SPA salone. Tuomet ir įkūriau MOTERS STUDIJĄ - pirmąjį savarankišką mano gyvenimo projektą, kuris padėjo man suvokti, kaip gera dirbti sau. Ėmiausi aktyviai vesti savęs pažinimo kursus moterims. Masažistės ir kursų vedėjos darbas tapo mano pragyvenimo šaltiniu.
2008 m. vasarą mano dvasinis mokytojas (AČIŪ DIEVUI) pareiškė, jog aš jau viską moku, esu laisva gyventi kaip noriu. Visada tokia buvau. Bet nuo šiol jis nebeturi, ką man pasakyti. Toliau turiu žengti pati. Pamatė žmogus, turbūt, kad laikas paukštelį mesti iš lizdo, kitaip - niekad neišmoks skraidyti...
Tada nuėjau savanoriauti į "Jaunimo liniją", įstojau studijuoti psichologijos Vilniaus Universitete bei grupinės psichoterapijos HEPI - maniau, panaudosiu savo dvasinėse paieškose įgytas žinias, padėsiu žmonėms, būsiu psichoterapiautė... Gerai, kad norint tapti grupiniu psichoterapeutu reikia pačiam praeiti psichoterapiją - tiek asmeninę, tiek grupinę. Tai ir pasiterapinau. Greitai smegenys atsistojo į vietą: pamačiau kas aš, kas aplinkui, kuo gyvenu, ką veikiu, ko noriu. Ir suvokiau: "Noriu normalios šeimos, normalaus gyvenimo, normalaus darbo! Užtenka begalinių mokslų ir savęs pažinimo! Aš esu aš. NORIU GYVENTI IR UŽDIRBINĖTI PINIGUS!"
Po kelių mėnesių, 2010 m. vasarą, įvyko stebuklas - aš pagaliau suradau šeimą! Ar aš suradau, ar mane surado - vienas Dievas težino... Gyvenimas užgriuvo visu savo grožiu - gavau ir namus, ir vaikus, ir darbą, ir šunis - atsistojau į savo vėžias. Esu laiminga, galėdama dirbti šeimos įmonėje: kurti, įgyvendinti savo vizijas, patirti visą atsakomybės ir veiksmo jaudulį. Gyvenimas tapo labai gyvas ir realus. Viskas, ką turiu, sukurta namiškių ir mano rankomis. Tai - nuostabus jausmas.
2013 m. vėl prisiliečiau prie MOTERS STUDIJOS ir apsisprendžiau daugiau nevesti jokių kursų.
Esu Eglė Kvedaravičiūtė.
Gimiau 1979 02 22 Vilniuje. Čia ir gyvenau beveik visą laiką.
Dabar gyvenu tarp Kauno ir Jonavos, Pašilių kaime.
MANO ISTORIJA
Baigiau bibliotekininkystės bakalauro studijas Vilniaus Universitete. Studijuodama antrame kurse išėjau iš tėvų namų. Su drauge apsigyvenome kambarėlyje Vilniaus senamiestyje. Pinigų prasimanydavau kartą per ketvirtį rinkdama tekstą "Diabeto asosiacijos" leidžiamam laikraščiui "Diabetas" (darbą parūpino mama). Taip pat įsidarbinau padavėja naujai atsidariusiame "Brodvėjaus" muzikiniame klube. Dirbau ten pusantrų metų, kol baigiau bakalauro studijas.
Nuo 2002 m. sekė didžiulę patirtį ir pamokas, kurias suvokiu tik dabar, suteikęs darbas tuometinėje "VP Market". Dirbau komercijos direktoriaus Renato Vaitkevičiaus sekretore. Profesine prasme tai buvo puiki mokykla. Aš pamačiau, kokiu tempu gyvena verslo žmogus, kokiu tempu yra įgyvendinamos idėjos visame parduotuvių tinkle, kaip preciziškai į viską reikia žiūrėti, kad gautųsi, koks degimas, koks variklis, koks skrydis turi būti tavo mintyse, kad tu galėtum spėti įgyvendinti savo sumanymus. Renatas Vaitkevičius buvo ir tebėra (labai gerai atsimenu jį ir tik dabar, dirbama savo parduotuvėse, galiu realiai įvertinti to laiko pamokas) - mano mokytojas socialinėje plotmėje. Verslo ir žmonių suvokimo plotmėje. Tai buvo žmogus, kuris galėjo mane uždegti NORU VEIKTI.
Tuomet to nemačiau, o dabar sakau - deja, pradėjau kilti karjeros laiptais ir perėjau dirbti pas kitą vadovą. Jo charizma ne stipriai mane žavėjo ir motyvacija VEIKTI seko. "VP Market" palikau, kaip nemotyvuota darbuotoja. Kadangi tuo metu man labai reikėjo sektino autoriteto, praradusi jį Renato asmenyje, pasinėriau į, jau ir taip paraleliai vykusias savęs paieškos dvasines praktikas. Autoritetu ir vedliu galutinai tapo dvasinis mokytojas. Visa mano veikla tapo "mokymusi" ir visi uždirti pinigai buvo leidžiami "mokymuisi". Nes tik jis, "mokymasis", buvo mano gyvenimo prasmė.
Nuo 2004 m., todėl, kad labai norėjosi valgyti ir buvau įgavusi puikų stuburą VP Market, galėjau prasimanyti pinigų pragyvenimui pati - pradėjau vesti dar 1999 m. įsisavintos DFB metodikos užsiėmimus. Vėliau - Moteriškosios energetikos valdymo metodikos kursus - visa tai praktikavau dvasinėse savęs paieškose. Paraleliai, kad turėčiau laiko susivokimui, ką noriu veikti gyvenime, įstojau ir baigiau kultūros vadybos magistro studijas Vilniaus Dailės Akademijoje. Taip pat savanoriškai dirbau vienoje Vilniaus galerijoje - padėjau organizuoti parodas, rengti projektus finansavimui gauti. Teko susirasti ir komercinių užsakovų renginiams, vesti renginius. Kurį laiką tvarkiau namus už pinigus... Žodžiu - daug visko, kažko, nieko... Blaškymasis po veiklas ir, žinoma, - gilios savęs pažinimo studijos bei dvasinės praktikos, "mokymasis"...
Dar pora metų praleidau Panevėžyje, dirbdama "VIP Martini" naktinio klubo renginių vadybininke. Čia pradėjau dirbti dar prieš klubo atidarymą - rūpinausi visa žiniasklaida, klubo reprezentacija, internetine svetaine. Paraleliai rašėme projektus ir organizavome įmonėms užsakomąsias šventes. Panevėžio prekybos centro "Babilonas" atidarymas - taip pat mūsų kūrybinės komandos darbas. Susivokiau, kad nebenoriu dirbti naktiniame klube jam atsidarius - buvau pakankamai atsikandusi naktinio klubinio gyvenimo "Brodvėjuje". Tad, 2007 m. pavasarį grįžau į Vilnių.
Nuo 2007 m. vasaros, trims metams panirau į masažą - jo irgi buvau išmokusi dvasinių paieškų metais - dirbau L'occitane SPA salone. Tuomet ir įkūriau MOTERS STUDIJĄ - pirmąjį savarankišką mano gyvenimo projektą, kuris padėjo man suvokti, kaip gera dirbti sau. Ėmiausi aktyviai vesti savęs pažinimo kursus moterims. Masažistės ir kursų vedėjos darbas tapo mano pragyvenimo šaltiniu.
2008 m. vasarą mano dvasinis mokytojas (AČIŪ DIEVUI) pareiškė, jog aš jau viską moku, esu laisva gyventi kaip noriu. Visada tokia buvau. Bet nuo šiol jis nebeturi, ką man pasakyti. Toliau turiu žengti pati. Pamatė žmogus, turbūt, kad laikas paukštelį mesti iš lizdo, kitaip - niekad neišmoks skraidyti...
Tada nuėjau savanoriauti į "Jaunimo liniją", įstojau studijuoti psichologijos Vilniaus Universitete bei grupinės psichoterapijos HEPI - maniau, panaudosiu savo dvasinėse paieškose įgytas žinias, padėsiu žmonėms, būsiu psichoterapiautė... Gerai, kad norint tapti grupiniu psichoterapeutu reikia pačiam praeiti psichoterapiją - tiek asmeninę, tiek grupinę. Tai ir pasiterapinau. Greitai smegenys atsistojo į vietą: pamačiau kas aš, kas aplinkui, kuo gyvenu, ką veikiu, ko noriu. Ir suvokiau: "Noriu normalios šeimos, normalaus gyvenimo, normalaus darbo! Užtenka begalinių mokslų ir savęs pažinimo! Aš esu aš. NORIU GYVENTI IR UŽDIRBINĖTI PINIGUS!"
Po kelių mėnesių, 2010 m. vasarą, įvyko stebuklas - aš pagaliau suradau šeimą! Ar aš suradau, ar mane surado - vienas Dievas težino... Gyvenimas užgriuvo visu savo grožiu - gavau ir namus, ir vaikus, ir darbą, ir šunis - atsistojau į savo vėžias. Esu laiminga, galėdama dirbti šeimos įmonėje: kurti, įgyvendinti savo vizijas, patirti visą atsakomybės ir veiksmo jaudulį. Gyvenimas tapo labai gyvas ir realus. Viskas, ką turiu, sukurta namiškių ir mano rankomis. Tai - nuostabus jausmas.
2013 m. vėl prisiliečiau prie MOTERS STUDIJOS ir apsisprendžiau daugiau nevesti jokių kursų.
DABAR
Džiaugiuosi, jog MOTERS STUDIJA nebėra mano darbas ar pragyvenimo šaltinis. Dabar tai - kontempliacija, savęs stebėjimas, laisvalaikis ir malonumas dalintis savo gyvenimu su žmonėmis, kuriems įdomu pažinti ir susipažinti, stebėti, būti... Visus svarbius, keičiančius, vedančius atradimus ir mintis sudėsiu čia. Lai būna tai vienos moters gyvenimo istorija, mano gyvenimo istorija, galinti ĮKVĖPTI IR TAVE SUKURTI SAVĄJĄ. Dar man svarbu, jog šią istoriją galės perskaityti mano vaikai. Tai - gyvas, realus dienoraštis, kurio dalimi ir stebėtojais jie yra dabar.
Čia rasite visus mano sukurtus ir įgyvendinamus projektus:
ALDILĖ - 2011 m. pradėta internetinė parduotuvė, kurią sukūriau ir administruoju. Mūsų realių parduotuvių atspindys, vis nespėjantis sutalpinti viso turimo asortimento:)
PAŠILIŲ SAULĖ - 2012 m. įsteigtas Berno Zenenhundų veislynas, realus, esantis ne tik internetinėje erdvėje. Turėti šunį buvo mano vaikystės svajonė. Dabar ji - įgyvendinta, auganti, besivystanti ir teikianti daug džiaugsmo.
MANO SVAJONIŲ VIRTUVĖ - seniausiai sugalvotas, bet ilgiausiai tampantis. Tikiuosi, po truputį, jis taps realybe.
DRESŪRA CHARIZMA - mintis sukurti šią svetainę gimė tuomet, kai susipažinau su puikia kinologe, šunų dresūros trenere Irina. Kaip visada, ieškojau informacijos apie ją internete. Radau. Daug. Skirtingose vietose. Pusę metų bendravome. Lankiau dresūros pamokas su savo šunimis. Klausiau - gal reikalinga svetainė. Galų gale nebeklausiau. Tiesiog informavau, kad darau jai svetainę. Štai taip ir gimė DRESŪRA CHARIZMA, 2017 02 22. Su gimtadieniu!
Tikiu, jog gyvenimas mus suveda su tais žmonėmis, kurie mums reikalingi. Juk atsitiktinių susitikimų nebūna: kiekvienas žmogus gyvenime atsiranda reikiamu metu, reikiamoje vietoje ir perduoda reikiamą žinią. Tikiu, jog kiekvienas randame savo mokytoją - žmogų, kurį galime girdėti geriausiai; žmogų, kurio žinios, atsispindėdamos jo gyvenime, gali įkvėpti ir paskatinti veikti, žmogų, iš kurio mokaisi, kol matai tame prasmę, o vėliau - gali kurti savo gyvenimą, savo mokymąsi, jei nori - savo mokymą...
DABAR MANO MOKYTOJAS YRA KIEKVIENAS KLIENTAS ĮŽENGĘS PRO DURIS, MANO VAIKAI IR VYRAS, MANO ŠUNYS, TIESIOG - GYVENIMAS.
Džiaugiuosi, jog MOTERS STUDIJA nebėra mano darbas ar pragyvenimo šaltinis. Dabar tai - kontempliacija, savęs stebėjimas, laisvalaikis ir malonumas dalintis savo gyvenimu su žmonėmis, kuriems įdomu pažinti ir susipažinti, stebėti, būti... Visus svarbius, keičiančius, vedančius atradimus ir mintis sudėsiu čia. Lai būna tai vienos moters gyvenimo istorija, mano gyvenimo istorija, galinti ĮKVĖPTI IR TAVE SUKURTI SAVĄJĄ. Dar man svarbu, jog šią istoriją galės perskaityti mano vaikai. Tai - gyvas, realus dienoraštis, kurio dalimi ir stebėtojais jie yra dabar.
Čia rasite visus mano sukurtus ir įgyvendinamus projektus:
ALDILĖ - 2011 m. pradėta internetinė parduotuvė, kurią sukūriau ir administruoju. Mūsų realių parduotuvių atspindys, vis nespėjantis sutalpinti viso turimo asortimento:)
PAŠILIŲ SAULĖ - 2012 m. įsteigtas Berno Zenenhundų veislynas, realus, esantis ne tik internetinėje erdvėje. Turėti šunį buvo mano vaikystės svajonė. Dabar ji - įgyvendinta, auganti, besivystanti ir teikianti daug džiaugsmo.
MANO SVAJONIŲ VIRTUVĖ - seniausiai sugalvotas, bet ilgiausiai tampantis. Tikiuosi, po truputį, jis taps realybe.
DRESŪRA CHARIZMA - mintis sukurti šią svetainę gimė tuomet, kai susipažinau su puikia kinologe, šunų dresūros trenere Irina. Kaip visada, ieškojau informacijos apie ją internete. Radau. Daug. Skirtingose vietose. Pusę metų bendravome. Lankiau dresūros pamokas su savo šunimis. Klausiau - gal reikalinga svetainė. Galų gale nebeklausiau. Tiesiog informavau, kad darau jai svetainę. Štai taip ir gimė DRESŪRA CHARIZMA, 2017 02 22. Su gimtadieniu!
Tikiu, jog gyvenimas mus suveda su tais žmonėmis, kurie mums reikalingi. Juk atsitiktinių susitikimų nebūna: kiekvienas žmogus gyvenime atsiranda reikiamu metu, reikiamoje vietoje ir perduoda reikiamą žinią. Tikiu, jog kiekvienas randame savo mokytoją - žmogų, kurį galime girdėti geriausiai; žmogų, kurio žinios, atsispindėdamos jo gyvenime, gali įkvėpti ir paskatinti veikti, žmogų, iš kurio mokaisi, kol matai tame prasmę, o vėliau - gali kurti savo gyvenimą, savo mokymąsi, jei nori - savo mokymą...
DABAR MANO MOKYTOJAS YRA KIEKVIENAS KLIENTAS ĮŽENGĘS PRO DURIS, MANO VAIKAI IR VYRAS, MANO ŠUNYS, TIESIOG - GYVENIMAS.
G Y V E N I M A S Y R A G R A Ž U S !
