Taip, senokai nerašiau...
Ne todėl, kad nemąsčiau, bet tiesiog...
Ne todėl, kad nemąsčiau, bet tiesiog...
Birželio pradžioje dalyvavau Valdorfo mokyklų penktokų olimpiadoje su savo didžiąja Kristina. Buvo nuostabu! Žinoma, tas nustabumas kyla iš dalyvavimo. Todėl labai džiaugiuosi, kad turiu laiko ir galimybes dalyvauti savo vaiko gyvenime. Tad šiais metais nusprendžiau: kol mano mergaitės suaugs, stengsiuosi būti ir augti kartu su jomis.
Valdorfo Žaliojoje mokykloje, ten, kur vyko Olimpiada, sutikau Ausmą, mane įkvėpusią ir mokiusią dar 2000 m., besiruošiant savanoriauti "Jaunimo linijoje". Pasirodo ji čia - muzikos mokytoja, nuostabiai papuošusi visą Olimpiadą. Tikiuosi, galėsiu dainuoti jos vadovaujamamd chore Kalvarijoje - ten, kur prabėgo gražiausios mano vaikystės vasaros ir kurios taip ilgu mano širdžiai...
Ir dar. Prisimenu, kaip prieš kokius 8 metus, Juokrantėje prie manęs buvo priėjusi pora ir siūlė užsiimti verslu. Jie buvo iš FOREVER. Tačiau tuomet verslu ir taip užsiėmiau, kvietimo nepriėmiau, tiesą sakant, net neišklausiau tinkamai. O šiemet, jį vėl prisiminiau!
Kartais sėklai sudygti reikia ne vienerių metų. Svarbu, sulaukti!
O gyvenimas sukas vis ratais, suvesdamas su žmonėmis ir situacijomis, kartodamas pamokas, kurių nespėjau išmokti tuomet...
Ir dar. Prisimenu, kaip prieš kokius 8 metus, Juokrantėje prie manęs buvo priėjusi pora ir siūlė užsiimti verslu. Jie buvo iš FOREVER. Tačiau tuomet verslu ir taip užsiėmiau, kvietimo nepriėmiau, tiesą sakant, net neišklausiau tinkamai. O šiemet, jį vėl prisiminiau!
Kartais sėklai sudygti reikia ne vienerių metų. Svarbu, sulaukti!
O gyvenimas sukas vis ratais, suvesdamas su žmonėmis ir situacijomis, kartodamas pamokas, kurių nespėjau išmokti tuomet...
