Kalbina ezoterinis centras "Aum".
Į klausimus atsako Eglė Kvedaravičiūtė, "Moters studijos" vadovė ir kurso "Moteriškumo laisvė" vedėja
Kokias problemas moterys dažniausiai sprendžia Jūsų seminaruose?
Moterys į seminarus ateina ieškodamos atsakymų į klausimus apie savo gyvenimiškąją paskirtį, gyvenimo prasmę, jo kokybės gerinimą, norėdamos rasti papildomų būdų saviraiškai ir savirealizacijai, ieškodamos gyvenimo džiaugsmo, norėdamos išmokti priimti save, priimti savo moteriškumą, pažinti savo kūną ir atskleisti jo teikiamas galimybes – išties daugybė dalykų rūpi kursų dalyvėms. Bet tai, kas apjungia visus šiuos klausimus yra – savo unikalumo, savęs kaip vidinio žmogaus paieškos ir įprasminimas gyvenime. Dar trumpiau tai galima įvardinti kaip laimės troškimą.
Kodėl, Jūsų matymu, tos problemos kyla?
Iš tiesų, šiuolaikiniame pasaulyje yra daugybė vienišų, pasimetusių, gyvenimo prasmę ir džiaugsmą praradusių žmonių. Ypač skaudu nelaimingas matyti moteris – būtybes, turinčias puošti mūsų gyvenimą, teikti jam grožio, gerumo ir vilties. Tai lemia pakitęs mūsų gyvenimo būdas. Šiuolaikinėje visuomenėje labai akcentuojamas rezultatas ir visiškai nuvertinamas procesas - svarbu pasiekti tikslą: padaryti karjerą, sukurti šeimą, pagimdyti vaiką. Ir nedaug kas rūpinasi kaip ir kokiomis priemonėmis tai pasiekti, kokia prasme, kokiu procesu užpildyti tą pasiekimą: kaip kurti produktyvius santykius darbe, pagrįstus kompetencija ir pasitikėjimu, kaip gyventi santarvėje su artimaisiais, užmegzti ryšį su vaiku, diegti vertybes ir ugdyti jo savivertę. Mes skubame, bėgame, siekiame tikslo. Neturime laiko sau, neturime kada pažvelgti į savo sielą, mes tiesiog pamirštame, jog vienintelis tikslas, į kurį juda mūsų fizinis kūnas yra mirtis. Tad brangiausia ką turime yra gyvenimo laikas. O laikas, tai – procesas. Tai – pats gyvenimas, jo kokybė. Tavo laimės valandos. Ar kada bandei jas suskaičiuoti?
Kaip jūsų seminaruose įgytas žinias, patyrimą moterys pritaiko gyvenime? Ką jos pačios apie tai pasakoja?
Svarbiausia, ką gauna moterys kurso metu yra žvilgsnis į save ne tik kaip į fizinį kūną ar asmenybę, bet ir kaip į gyvą, nuolat kintantį procesą. Moterys turi galimybę patirti save kaip tapsmą, kaip būtį, kaip tėkmę, pergyventi save kaip didesnės visumos dalį, patirti savo dydį ir dieviškumą. Juk kiekviena iš mūsų žinome, kad esame didesnė, gražesnė ir galingesnė nei ta, kurią matome veidrodyje. Kiekviena iš mūsų ilgimės laiko ir sąlygų, kuriose mūsų vidinės galios bei pajautos galėtų atsiskleisti, nes kasdieniniame gyvenime tų sąlygų tiesiog nėra – niekam neįdomus tavo vidinis gyvenimas – nei iš jo uždirbsi nei jį parduosi. Kursų metu moterims yra sukuriamos tos sąlygos ir dėstoma metodika – duodamas instrumentas – kaip matyti, jausti ir išgyventi save kaip moterį iš vidaus, kaip susitikti su savo vidine jėga, prisiliesti prie savo gamtiškumo, parodomi būdai, kuriuos naudodamos moterys gali savarankiškai tęsti kelionę po savo vidinį pasaulį, pažinti savo moteriškosios sielos ir kūno slėpinius, atrasti gyvenimo pilnatvę. Tas patyrimas, pergyvenimas savęs, kaip gamtiškosios dievybės, suteikia daugybę energijos ir pasitikėjimo savimi, padeda atsikratyti nepilnavertiškumo kompleksų, leidžia išgirsti savo širdies balsą ir tikruosius jos troškimus. Tokie kursai – tarsi raktas, nuo tavo vidinio pasaulio durų. Tačiau duris atidaryti, į jį įžengti ir jame gyventi kiekviena turi pati. Tai – moters kelias. Esu mačiusi moterų, kurios po kursų su dideliu užsidegimu ima ieškoti savęs – ko iš tikrųjų nori gyvenime – kokio darbo, šeimos, kaip nori auginti vaikus. Sugalvoti, išjausti yra viena, padaryti, sukurti, įkūnyti – kita. Daugeliui tokie kursai pasitarnauja impulsu pradėti žengti savo keliu – kurti savo unikalų, vienetinį gyvenimą. Žinoma, šie kursai nėra „greitas laimės receptas“. Tai, greičiau, kitas požiūrio taškas, būdas, priemonė pažvelgti į savo sielą ir rasti, iškristalizuoti savo norus. Tačiau tai – procesas, besitęsintis ilgą laiką. Kai kurioms – visą likusio gyvenimo laiką. Tai – naujas gyvenimo būdas. Taip atsitiko su manimi.
Ką darote per kursus? Kokia forma vyksta mokymai?
Visų pirma mes daug kalbamės – susipažįstame su pasaulėvaizdžiu – kaip dėstomos metodikos kontekste galima būtų pažvelgti į gyvenimą ir save jame. Aptinkame, jog savyje talpiname tris pradus: gamtiškąjį, socialinį ir dvasinį. Gamta mus skatina pratęsti giminę, sociumas reikalauja siekti tikslų ir kokybiškai atlikti funkcijas, širdis kirba noru būti laiminga bei įgyvendinti savo svajones. Ignoruodamos nors vieną šių pradų – prarandame visuminį savęs ir savirealizacijos pojūtį, jaučiamės nelaimingos. Kursas „Moteriškumo laisvė“, tai – patyrimo kelionė, praktinių įgūdžių pradžiamokslis. Moterys gauna būdą (technologiją, instrumentą) kaip matyti save totalią, harmoningą, visuminę, neišsiskaidant į atskiras dalis, ego reikalavimus ar buitines problemėles. Kurso metu per pokalbius, šokį, meditaciją, naudodamos moteriškąją energetiką bandome aptikti ir apjungti anksčiau minėtuosius pradus į vieną, harmoningą Tave – unikalią ir nepakartojamą Moterį.
Kokią metodiką jūs naudojate? Kodėl iš gausybės būdų lavinti moteriškumą išsirinkote būtent šį?
Naudoju ir dėstau „Ugninės bangos“ metodiką, kurios ištakos yra I. Kalinausko „Ugninės gėlės“ (oficialus pavadinimas - „Diferencijuotų funkcinių būsenų“) metodika. „Ugninės bangos“ energijos valdymo tehniką bei pratimus prieš daugiau nei 30 metų į metodiką apjungė dvi I. Kalinausko mokinės – Ieva Veselnickaja ir Virginija Kalinauskienė. Man likimas dovanojo retą progą pažinti ir mokytis pas jas abi. Tad pasirinkimas buvo paprastas – kai sutinki gyvą šaltinį – mokytoją – visi kiti būdai nublanksta. Tiesioginis žinių perdavimas ir galimybė bendrauti gyvai – didžiulė retenybė ir stebuklas. Tad pasirinkimas įvyko tarsi savaime – širdis išgirdo ir panoro plakti kitu ritmu.
Kuo išsiskiria šis būdas atskleisti savo moteriškumą iš kitų?
Man patinka, tai jog čia atvirai kalbama ir rodoma, kaip valdyti savo energiją, kaip tapti jos šeimininke. Taip pat patinka, jog kalbama ir rodoma visuma – darbas vyksta su tavim kaip visuma, nes energija ir daro tave visuminę – mintį, jausmą ir kūno pojūtį apjungia į vientisą Tave. Nes dažnai susiduriu tik su vienos kurios nors žmogaus dalies lavinimu ir ugdymu: tai su sąmone – nuostatų keitimas, pozityvus mąstymas, saviįtaiga, tai su jausmais – čia dažna psichoterapijos sritis, tai su kūnu – sportas, dietos, spa. Lavinant kiekvieną iš atskirų savo dalių, galų gale, galima ateiti iki esmės – energijos, kuri dalyvauja kiekviename iš tavyje vykstančių procesų – mąstyme, jausme, kūno pojūtyje. Tačiau šis kelias – labai ilgas ir skirtingų sričių mokytojų paieška užtrunka. Tai ko mokiausi aš ir prie ko galima prisiliesti „Moteriškumo laisvėje“ prasideda nuo pradžios – nuo energijos, kuri užpildo visą tavąjį įsikūnijimą. Aptikti ir pajusti energijos tekėjimą, išmokti ją valdyti, leisti jai tave keisti – taip pat nelengvas uždavinys. Tačiau pradėjus nuo esmės, judėjimas keliu daug paprastesnis: tu, pažinusi prasmę ir turinį – energiją - gali pradėti ją įkūnyti į formą - į savo laimingą gyvenimą.
Kokią įtaką Jūsų pačios dvasiniam augimui daro dalijimasis seminaruose žiniomis, energija?
Man labai svarbu dalintis šiomis žiniomis, perduoti įgytą patirtį. Tame įžvelgiu ne tik savotišką misiją, bet ir galimybę nuolat pačiai įsisąmoninti procesą, vykstantį su manimi. Perduodama žinias kitoms, aš matau savo judėjimą Moters keliu. Taip pat turiu unikalią galimybę mokytis iš kitų moterų – iš kursų dalyvių. Juk kiekvienoje iš mūsų tiek daug magijos ir paslapties, tiek unikalių bruožų, specifinių būdų veikti, jausti ir reaguoti, kad pasiimdama nors po mažą kruopelytę to unikalumo – gali labai praturtinti ir papuošti savo vidinį pasaulį. Perduodama žinias kitoms, turiu didžiulį stimulą judėti į priekį. Tai – mano būdas išlikti jaunai, neužsikoncervuoti, keistis, auginti meilę sau ir žmonėms. Tai mano būdas būti „gyvai“, išlikti procese ir nepasiduoti visuomenės spaudimui susiaurėti iki funkcijos. Tai mano būdas skanauti gyvenimą, kurti ir puoselėti jo kokybę, mokytis džiaugtis ir dalintis džiaugsmu su kitais.
Ar tai padeda gyvenime bendraujant su vyrais, ar užtenka kelių seminarų, kad įvyktų kardinalūs pokyčiai?
Tai padeda bendraujant tiek su vyrais, tiek su moterimis. Patyrus ir išgyvenus save, kaip kūrėją, kaip gamtiškąją dievybę, prisilietus prie savo širdies natūraliai kyla noras šitomis akimis pažvelgti ir į kitą. Tuomet mąžta kovos ir konkurencijos, daugėja meilės ir pasitikėjimo. Bendravimas, santykai pereina į kitą kokybę – atsiranda galimybė juos kurti ir puoselėti, o ne įrodinėti kuris teisus, gražesnis, geresnis, mylimesnis... Tačiau, tai – vėlgi procesas, reikalaujantis kantrybės, laiko, savistabos, didžiulio noro keistis ir darbo su savimi. Keli seminarai gali pasitarnauti impulsu, kibirkštimi, gali uždegti norą gyventi kitaip. Jeigu tas noras gimė, jeigu tu pamatei kokį gyvenimą tu gyveni, o kokį norėtum gyventi, jeigu tu patyrei šį tiesos momentą ir nusprendei žengti savo moters keliu, tau būtinai reikės ir vedlio, ir pakeleivių. Vienai šią ugnį nuolat palaikyti savyje yra be galo sudėtinga, bent jau pirmasiuose kelio etapuose. Todėl visuomet būna nuostabu, kai likimas suveda keletą ar keliolika moterų, kurios turi tą patį norą – pažinti ir atskleisti savo moteriškumo paslaptį – į susitikimą su mokytoju ir kai jos gali kartu pradėti šį kelią. Aš pas savo mokytoją mokiausi keletą metų. Paskui pradėjau dalintis žiniomis. Galiausiai iš tų žinių imu kurti savo moters gyvenimą. Visuomet šalia buvo bendramokslės – bendrakeleivės, tapusios mano geriausiomis draugėmis. Visų jų likimai skirtingi, gyvenimai unikalūs. Tačiau visas jas vienija bendras dalykas – jos moka klausytis savo širdies, žino iš kur semtis drąsos ir energijos savo gyvenimo vizijų įkūnijimui.
Ką patartumėt moterims, kurios nesijaučia laimingomis, mylimomis, nuo ko pradėti?
Pradėti verta nuo savęs. Investicija į save – tiek laiko, tiek pinigų, tiek darbo – visuomet apsimoka ir visuomet atsiperka. Nes tu gauni save – unikalią, nepakartojamą, drąsią, žinančią savo vertę, mokančią atverti širdį meilei, kuriančią prasmę ir grožį – Moterį. Kaip byloja rytų išmintis: „kaip viduje – taip ir išorėje“. Jeigu myli save – būsi mylima, jei esi laiminga viduje – ir tavo gyvenimas bus laimingas. Kiekviena gyvename tokį gyvenimą, kokį susikuriame.
Į klausimus atsako Eglė Kvedaravičiūtė, "Moters studijos" vadovė ir kurso "Moteriškumo laisvė" vedėja
Kokias problemas moterys dažniausiai sprendžia Jūsų seminaruose?
Moterys į seminarus ateina ieškodamos atsakymų į klausimus apie savo gyvenimiškąją paskirtį, gyvenimo prasmę, jo kokybės gerinimą, norėdamos rasti papildomų būdų saviraiškai ir savirealizacijai, ieškodamos gyvenimo džiaugsmo, norėdamos išmokti priimti save, priimti savo moteriškumą, pažinti savo kūną ir atskleisti jo teikiamas galimybes – išties daugybė dalykų rūpi kursų dalyvėms. Bet tai, kas apjungia visus šiuos klausimus yra – savo unikalumo, savęs kaip vidinio žmogaus paieškos ir įprasminimas gyvenime. Dar trumpiau tai galima įvardinti kaip laimės troškimą.
Kodėl, Jūsų matymu, tos problemos kyla?
Iš tiesų, šiuolaikiniame pasaulyje yra daugybė vienišų, pasimetusių, gyvenimo prasmę ir džiaugsmą praradusių žmonių. Ypač skaudu nelaimingas matyti moteris – būtybes, turinčias puošti mūsų gyvenimą, teikti jam grožio, gerumo ir vilties. Tai lemia pakitęs mūsų gyvenimo būdas. Šiuolaikinėje visuomenėje labai akcentuojamas rezultatas ir visiškai nuvertinamas procesas - svarbu pasiekti tikslą: padaryti karjerą, sukurti šeimą, pagimdyti vaiką. Ir nedaug kas rūpinasi kaip ir kokiomis priemonėmis tai pasiekti, kokia prasme, kokiu procesu užpildyti tą pasiekimą: kaip kurti produktyvius santykius darbe, pagrįstus kompetencija ir pasitikėjimu, kaip gyventi santarvėje su artimaisiais, užmegzti ryšį su vaiku, diegti vertybes ir ugdyti jo savivertę. Mes skubame, bėgame, siekiame tikslo. Neturime laiko sau, neturime kada pažvelgti į savo sielą, mes tiesiog pamirštame, jog vienintelis tikslas, į kurį juda mūsų fizinis kūnas yra mirtis. Tad brangiausia ką turime yra gyvenimo laikas. O laikas, tai – procesas. Tai – pats gyvenimas, jo kokybė. Tavo laimės valandos. Ar kada bandei jas suskaičiuoti?
Kaip jūsų seminaruose įgytas žinias, patyrimą moterys pritaiko gyvenime? Ką jos pačios apie tai pasakoja?
Svarbiausia, ką gauna moterys kurso metu yra žvilgsnis į save ne tik kaip į fizinį kūną ar asmenybę, bet ir kaip į gyvą, nuolat kintantį procesą. Moterys turi galimybę patirti save kaip tapsmą, kaip būtį, kaip tėkmę, pergyventi save kaip didesnės visumos dalį, patirti savo dydį ir dieviškumą. Juk kiekviena iš mūsų žinome, kad esame didesnė, gražesnė ir galingesnė nei ta, kurią matome veidrodyje. Kiekviena iš mūsų ilgimės laiko ir sąlygų, kuriose mūsų vidinės galios bei pajautos galėtų atsiskleisti, nes kasdieniniame gyvenime tų sąlygų tiesiog nėra – niekam neįdomus tavo vidinis gyvenimas – nei iš jo uždirbsi nei jį parduosi. Kursų metu moterims yra sukuriamos tos sąlygos ir dėstoma metodika – duodamas instrumentas – kaip matyti, jausti ir išgyventi save kaip moterį iš vidaus, kaip susitikti su savo vidine jėga, prisiliesti prie savo gamtiškumo, parodomi būdai, kuriuos naudodamos moterys gali savarankiškai tęsti kelionę po savo vidinį pasaulį, pažinti savo moteriškosios sielos ir kūno slėpinius, atrasti gyvenimo pilnatvę. Tas patyrimas, pergyvenimas savęs, kaip gamtiškosios dievybės, suteikia daugybę energijos ir pasitikėjimo savimi, padeda atsikratyti nepilnavertiškumo kompleksų, leidžia išgirsti savo širdies balsą ir tikruosius jos troškimus. Tokie kursai – tarsi raktas, nuo tavo vidinio pasaulio durų. Tačiau duris atidaryti, į jį įžengti ir jame gyventi kiekviena turi pati. Tai – moters kelias. Esu mačiusi moterų, kurios po kursų su dideliu užsidegimu ima ieškoti savęs – ko iš tikrųjų nori gyvenime – kokio darbo, šeimos, kaip nori auginti vaikus. Sugalvoti, išjausti yra viena, padaryti, sukurti, įkūnyti – kita. Daugeliui tokie kursai pasitarnauja impulsu pradėti žengti savo keliu – kurti savo unikalų, vienetinį gyvenimą. Žinoma, šie kursai nėra „greitas laimės receptas“. Tai, greičiau, kitas požiūrio taškas, būdas, priemonė pažvelgti į savo sielą ir rasti, iškristalizuoti savo norus. Tačiau tai – procesas, besitęsintis ilgą laiką. Kai kurioms – visą likusio gyvenimo laiką. Tai – naujas gyvenimo būdas. Taip atsitiko su manimi.
Ką darote per kursus? Kokia forma vyksta mokymai?
Visų pirma mes daug kalbamės – susipažįstame su pasaulėvaizdžiu – kaip dėstomos metodikos kontekste galima būtų pažvelgti į gyvenimą ir save jame. Aptinkame, jog savyje talpiname tris pradus: gamtiškąjį, socialinį ir dvasinį. Gamta mus skatina pratęsti giminę, sociumas reikalauja siekti tikslų ir kokybiškai atlikti funkcijas, širdis kirba noru būti laiminga bei įgyvendinti savo svajones. Ignoruodamos nors vieną šių pradų – prarandame visuminį savęs ir savirealizacijos pojūtį, jaučiamės nelaimingos. Kursas „Moteriškumo laisvė“, tai – patyrimo kelionė, praktinių įgūdžių pradžiamokslis. Moterys gauna būdą (technologiją, instrumentą) kaip matyti save totalią, harmoningą, visuminę, neišsiskaidant į atskiras dalis, ego reikalavimus ar buitines problemėles. Kurso metu per pokalbius, šokį, meditaciją, naudodamos moteriškąją energetiką bandome aptikti ir apjungti anksčiau minėtuosius pradus į vieną, harmoningą Tave – unikalią ir nepakartojamą Moterį.
Kokią metodiką jūs naudojate? Kodėl iš gausybės būdų lavinti moteriškumą išsirinkote būtent šį?
Naudoju ir dėstau „Ugninės bangos“ metodiką, kurios ištakos yra I. Kalinausko „Ugninės gėlės“ (oficialus pavadinimas - „Diferencijuotų funkcinių būsenų“) metodika. „Ugninės bangos“ energijos valdymo tehniką bei pratimus prieš daugiau nei 30 metų į metodiką apjungė dvi I. Kalinausko mokinės – Ieva Veselnickaja ir Virginija Kalinauskienė. Man likimas dovanojo retą progą pažinti ir mokytis pas jas abi. Tad pasirinkimas buvo paprastas – kai sutinki gyvą šaltinį – mokytoją – visi kiti būdai nublanksta. Tiesioginis žinių perdavimas ir galimybė bendrauti gyvai – didžiulė retenybė ir stebuklas. Tad pasirinkimas įvyko tarsi savaime – širdis išgirdo ir panoro plakti kitu ritmu.
Kuo išsiskiria šis būdas atskleisti savo moteriškumą iš kitų?
Man patinka, tai jog čia atvirai kalbama ir rodoma, kaip valdyti savo energiją, kaip tapti jos šeimininke. Taip pat patinka, jog kalbama ir rodoma visuma – darbas vyksta su tavim kaip visuma, nes energija ir daro tave visuminę – mintį, jausmą ir kūno pojūtį apjungia į vientisą Tave. Nes dažnai susiduriu tik su vienos kurios nors žmogaus dalies lavinimu ir ugdymu: tai su sąmone – nuostatų keitimas, pozityvus mąstymas, saviįtaiga, tai su jausmais – čia dažna psichoterapijos sritis, tai su kūnu – sportas, dietos, spa. Lavinant kiekvieną iš atskirų savo dalių, galų gale, galima ateiti iki esmės – energijos, kuri dalyvauja kiekviename iš tavyje vykstančių procesų – mąstyme, jausme, kūno pojūtyje. Tačiau šis kelias – labai ilgas ir skirtingų sričių mokytojų paieška užtrunka. Tai ko mokiausi aš ir prie ko galima prisiliesti „Moteriškumo laisvėje“ prasideda nuo pradžios – nuo energijos, kuri užpildo visą tavąjį įsikūnijimą. Aptikti ir pajusti energijos tekėjimą, išmokti ją valdyti, leisti jai tave keisti – taip pat nelengvas uždavinys. Tačiau pradėjus nuo esmės, judėjimas keliu daug paprastesnis: tu, pažinusi prasmę ir turinį – energiją - gali pradėti ją įkūnyti į formą - į savo laimingą gyvenimą.
Kokią įtaką Jūsų pačios dvasiniam augimui daro dalijimasis seminaruose žiniomis, energija?
Man labai svarbu dalintis šiomis žiniomis, perduoti įgytą patirtį. Tame įžvelgiu ne tik savotišką misiją, bet ir galimybę nuolat pačiai įsisąmoninti procesą, vykstantį su manimi. Perduodama žinias kitoms, aš matau savo judėjimą Moters keliu. Taip pat turiu unikalią galimybę mokytis iš kitų moterų – iš kursų dalyvių. Juk kiekvienoje iš mūsų tiek daug magijos ir paslapties, tiek unikalių bruožų, specifinių būdų veikti, jausti ir reaguoti, kad pasiimdama nors po mažą kruopelytę to unikalumo – gali labai praturtinti ir papuošti savo vidinį pasaulį. Perduodama žinias kitoms, turiu didžiulį stimulą judėti į priekį. Tai – mano būdas išlikti jaunai, neužsikoncervuoti, keistis, auginti meilę sau ir žmonėms. Tai mano būdas būti „gyvai“, išlikti procese ir nepasiduoti visuomenės spaudimui susiaurėti iki funkcijos. Tai mano būdas skanauti gyvenimą, kurti ir puoselėti jo kokybę, mokytis džiaugtis ir dalintis džiaugsmu su kitais.
Ar tai padeda gyvenime bendraujant su vyrais, ar užtenka kelių seminarų, kad įvyktų kardinalūs pokyčiai?
Tai padeda bendraujant tiek su vyrais, tiek su moterimis. Patyrus ir išgyvenus save, kaip kūrėją, kaip gamtiškąją dievybę, prisilietus prie savo širdies natūraliai kyla noras šitomis akimis pažvelgti ir į kitą. Tuomet mąžta kovos ir konkurencijos, daugėja meilės ir pasitikėjimo. Bendravimas, santykai pereina į kitą kokybę – atsiranda galimybė juos kurti ir puoselėti, o ne įrodinėti kuris teisus, gražesnis, geresnis, mylimesnis... Tačiau, tai – vėlgi procesas, reikalaujantis kantrybės, laiko, savistabos, didžiulio noro keistis ir darbo su savimi. Keli seminarai gali pasitarnauti impulsu, kibirkštimi, gali uždegti norą gyventi kitaip. Jeigu tas noras gimė, jeigu tu pamatei kokį gyvenimą tu gyveni, o kokį norėtum gyventi, jeigu tu patyrei šį tiesos momentą ir nusprendei žengti savo moters keliu, tau būtinai reikės ir vedlio, ir pakeleivių. Vienai šią ugnį nuolat palaikyti savyje yra be galo sudėtinga, bent jau pirmasiuose kelio etapuose. Todėl visuomet būna nuostabu, kai likimas suveda keletą ar keliolika moterų, kurios turi tą patį norą – pažinti ir atskleisti savo moteriškumo paslaptį – į susitikimą su mokytoju ir kai jos gali kartu pradėti šį kelią. Aš pas savo mokytoją mokiausi keletą metų. Paskui pradėjau dalintis žiniomis. Galiausiai iš tų žinių imu kurti savo moters gyvenimą. Visuomet šalia buvo bendramokslės – bendrakeleivės, tapusios mano geriausiomis draugėmis. Visų jų likimai skirtingi, gyvenimai unikalūs. Tačiau visas jas vienija bendras dalykas – jos moka klausytis savo širdies, žino iš kur semtis drąsos ir energijos savo gyvenimo vizijų įkūnijimui.
Ką patartumėt moterims, kurios nesijaučia laimingomis, mylimomis, nuo ko pradėti?
Pradėti verta nuo savęs. Investicija į save – tiek laiko, tiek pinigų, tiek darbo – visuomet apsimoka ir visuomet atsiperka. Nes tu gauni save – unikalią, nepakartojamą, drąsią, žinančią savo vertę, mokančią atverti širdį meilei, kuriančią prasmę ir grožį – Moterį. Kaip byloja rytų išmintis: „kaip viduje – taip ir išorėje“. Jeigu myli save – būsi mylima, jei esi laiminga viduje – ir tavo gyvenimas bus laimingas. Kiekviena gyvename tokį gyvenimą, kokį susikuriame.