Jausmų pasaulis – painus ir nuolat kintantis. Čia, žiūrėk, nuotaika puiki – norisi skristi, čia, prasta - norisi prasmegti skradžiai žemę... Jausmų pasaulyje slypi daug įvairaus: jausmai, emocijos, nuotaikos, išgyvenimai, jautrumas, emocinis stabilumas arba pažeidžiamumas... – visa, kas susiję su emocine-jausmine sfera.
Galima drąsiai teigti, jog nuo nuotaikos arba vidinės emocinės būsenos tiesiogiai priklauso ir energijos kiekis: gera nuotaika – energijos perteklius – gali kalnus nuversti; bloga nuotaika – jautiesi išsekusi, pavargusi, nedarbinga.
O kas yra „gera“ arba „bloga“ nuotaika? Kieno atžvilgiu ji yra „gera“ arba „bloga“? Galbūt mano gera nuotaika, visiškai nenuteikianti darbui, o tik svajonėms, yra prasta žiūrint mano vadovo akimis?..
Siūlau nuotaiką arba emocinę būseną analizuoti tik veiklos, kuriai atlikti ji yra efektyviausia, kontekste.
Juk stovėjimo automobilių kamštyje erzelis skiriasi nuo žiūrėjimo į gilų, žvaigždėtą dangų šviesią rugpjūčio naktį... Skirtingos veiklos – skirtingos nuotaikos, išorinės sąlygos dažnai įtakoja vidinę būseną. Bet jeigu nenori pasiduoti visuotiniam erzeliui, tai kokia gi nuotaika efektyviausia stovint automobilių kamštyje? Efektyviausia tau?..
Jeigu mes nors akimirkai sutiktume su teiginiu, jog emocinė sfera, tai - instrumentas, kuriuo aš galiu sukurti nuotaiką arba būseną – tai, galbūt, mums kiltų klausimas: „kokią melodiją aš noriu sugroti šiuo instrumentu?“ arba „kokia emocinė būsena, nusiteikimas labiausiai tinkamas mano konkrečiai veiklai: dalykiniam susitikimui, pasimatymui su savo meile, aerobikos treniruotei?“
Ko gero, esame girdėję terminus „savireguliacija“, „pozityvus nusiteikimas“, „savi įtaiga“ – visi jie veda link minties – emocijos gali iššaukiamos ir reguliuojamos. Ne užgniaužiamos ir slopinamos, bet reguliuojamos. Geriausia, žinoma, iš vidaus, nepriklausomai nuo išorinių aplinkybių. Tuomet pasirenki konkrečiai veiklai labiausiai tinkamą emocinę būseną ir stovėjimas automobilių kamštyje nebe taip erzina...
Galima drąsiai teigti, jog nuo nuotaikos arba vidinės emocinės būsenos tiesiogiai priklauso ir energijos kiekis: gera nuotaika – energijos perteklius – gali kalnus nuversti; bloga nuotaika – jautiesi išsekusi, pavargusi, nedarbinga.
O kas yra „gera“ arba „bloga“ nuotaika? Kieno atžvilgiu ji yra „gera“ arba „bloga“? Galbūt mano gera nuotaika, visiškai nenuteikianti darbui, o tik svajonėms, yra prasta žiūrint mano vadovo akimis?..
Siūlau nuotaiką arba emocinę būseną analizuoti tik veiklos, kuriai atlikti ji yra efektyviausia, kontekste.
Juk stovėjimo automobilių kamštyje erzelis skiriasi nuo žiūrėjimo į gilų, žvaigždėtą dangų šviesią rugpjūčio naktį... Skirtingos veiklos – skirtingos nuotaikos, išorinės sąlygos dažnai įtakoja vidinę būseną. Bet jeigu nenori pasiduoti visuotiniam erzeliui, tai kokia gi nuotaika efektyviausia stovint automobilių kamštyje? Efektyviausia tau?..
Jeigu mes nors akimirkai sutiktume su teiginiu, jog emocinė sfera, tai - instrumentas, kuriuo aš galiu sukurti nuotaiką arba būseną – tai, galbūt, mums kiltų klausimas: „kokią melodiją aš noriu sugroti šiuo instrumentu?“ arba „kokia emocinė būsena, nusiteikimas labiausiai tinkamas mano konkrečiai veiklai: dalykiniam susitikimui, pasimatymui su savo meile, aerobikos treniruotei?“
Ko gero, esame girdėję terminus „savireguliacija“, „pozityvus nusiteikimas“, „savi įtaiga“ – visi jie veda link minties – emocijos gali iššaukiamos ir reguliuojamos. Ne užgniaužiamos ir slopinamos, bet reguliuojamos. Geriausia, žinoma, iš vidaus, nepriklausomai nuo išorinių aplinkybių. Tuomet pasirenki konkrečiai veiklai labiausiai tinkamą emocinę būseną ir stovėjimas automobilių kamštyje nebe taip erzina...
