Žmoguje puikiai dera trejybė - kūnas, sąmonė ir jausmai. Šios sudedamosios dalys yra labai skirtingos ir pažįstamos bei lavinamos taip pat skirtingai. Pavadinkime sudedamąsias „instrumentais“. Sąvoką „instrumentas“ naudosime „ką gali juo padaryti/ atlikti“ kontekste. Tai reiškia, jog esi tu ( unikali, nepakartojama), kuri naudodamasi savo instrumentais atlieki tam tikrus veiksmus.
Instrumentai: kūnas, sąmonė ir emocinė sfera.
Kūnas kaip instrumentas, t.y. juo tu gali: eiti, miegoti, valgyti, ilsėtis ...
Kūno kultūros lavinimas (atkreipkite dėmesį – ne fizinis, bet kultūros lavinimas), žinoma, dažniausiai (ne)vyksta šeimoje bei mokykloje.
Kažin, ar daugelį iš mūsų mokė taisyklingos laikysenos bei kūno estetikos pagrindų...Ką jau kalbėti apie gebėjimą jausti savo kūną iš vidaus: ką jis norėtų valgyti, kaip jis norėtų judėti, kokia drabužių faktūra jam yra maloni... O atsipalaidavimo bei poilsio menas? O mokėjimas visa savimi patirti malonumą?..
Jeigu būtų mokę šių dalykų, mes visos, be išimties, būtume gyvenimo gurmanės.
Sąmonė kaip instrumentas. Juo tu gali: mąstyti, atsiminti, kurti planus, svajoti...
Šį instrumentą dažniausiai laviname mokykloje, universitete ir besimokydamos naujų dalykų.
Mes dažnai žavimės sėkmingais žmonėmis – jie tokie aktyvūs, kūrybingi, nepavargsta ieškoti naujų dalykų, užsiima daugeliu veiklų... Įdomu, kodėl taip yra? Ar jie tokie protingi? O gal tiesiog jų sąmonė nesuvaržyta įprastų stereotipų, galbūt jie nuolat plečia savo akiratį?
Taigi, kūrybiškumas glūdi sąmonėje - kuo plastiškesnė sąmonė, tuo daugiau galimybių matai. Naujų formų kūryba teikia energijos, žadina smalsumą, skatina nesustoti ir eiti į priekį.
Emocinė sfera - instrumentas, kuriuo tu gali: jausti savo nuotaiką bei vidinę būseną, susitapatinti su kino filmo herojumi ir taip patirti jo emocijas, pergyventi praeities potyrius, modeliuoti svajonių emocijas...
Emocinės sferos lavinimas vyksta šeimoje, artimiausioje tave supančioje aplinkoje, t.y. - kokioje šeimoje gimei, tokią emocijų valdymo kultūrą ir perėmei. O sąvokos: „emocinė savireguliacija“, „emocinis stabilumas“, „jautrumas“, „gebėjimas nepasiduoti stresui“, ko gero, veržiasi į tavo gyvenimą dabar, praėjus nemažai laiko po to kaip išėjai iš tėvų namų...
Išgyvenimai, emocijos, jausmai yra tai, kas teikia spalvas gyvenimui. Gebėdamos jausti, atsiverti, mylėti jaučiamės turtingos, laimingos, degančios noru, kupinos gyvybės ir aistros. Per jausmus identifikuojame ar esame laimingos...
Kaip matome: skirtingi instrumentai atlieka skirtingas funkcijas. Nė vienas iš jų nėra „svarbiausias“ arba „geriausias“. Visi jie – kūnas, sąmonė ir emocinė sfera – yra lygiaverčiai, svarbūs ir reikalingi. Jeigu vienu iš jų nustoji rūpintis arba jį lavinti – dingsta pusiausvyra ir pradeda kažko trūkti... o jeigu tobulini ir vystai - gyvenimas pražįsta daugybe spalvų bei skonių...
Instrumentai: kūnas, sąmonė ir emocinė sfera.
Kūnas kaip instrumentas, t.y. juo tu gali: eiti, miegoti, valgyti, ilsėtis ...
Kūno kultūros lavinimas (atkreipkite dėmesį – ne fizinis, bet kultūros lavinimas), žinoma, dažniausiai (ne)vyksta šeimoje bei mokykloje.
Kažin, ar daugelį iš mūsų mokė taisyklingos laikysenos bei kūno estetikos pagrindų...Ką jau kalbėti apie gebėjimą jausti savo kūną iš vidaus: ką jis norėtų valgyti, kaip jis norėtų judėti, kokia drabužių faktūra jam yra maloni... O atsipalaidavimo bei poilsio menas? O mokėjimas visa savimi patirti malonumą?..
Jeigu būtų mokę šių dalykų, mes visos, be išimties, būtume gyvenimo gurmanės.
Sąmonė kaip instrumentas. Juo tu gali: mąstyti, atsiminti, kurti planus, svajoti...
Šį instrumentą dažniausiai laviname mokykloje, universitete ir besimokydamos naujų dalykų.
Mes dažnai žavimės sėkmingais žmonėmis – jie tokie aktyvūs, kūrybingi, nepavargsta ieškoti naujų dalykų, užsiima daugeliu veiklų... Įdomu, kodėl taip yra? Ar jie tokie protingi? O gal tiesiog jų sąmonė nesuvaržyta įprastų stereotipų, galbūt jie nuolat plečia savo akiratį?
Taigi, kūrybiškumas glūdi sąmonėje - kuo plastiškesnė sąmonė, tuo daugiau galimybių matai. Naujų formų kūryba teikia energijos, žadina smalsumą, skatina nesustoti ir eiti į priekį.
Emocinė sfera - instrumentas, kuriuo tu gali: jausti savo nuotaiką bei vidinę būseną, susitapatinti su kino filmo herojumi ir taip patirti jo emocijas, pergyventi praeities potyrius, modeliuoti svajonių emocijas...
Emocinės sferos lavinimas vyksta šeimoje, artimiausioje tave supančioje aplinkoje, t.y. - kokioje šeimoje gimei, tokią emocijų valdymo kultūrą ir perėmei. O sąvokos: „emocinė savireguliacija“, „emocinis stabilumas“, „jautrumas“, „gebėjimas nepasiduoti stresui“, ko gero, veržiasi į tavo gyvenimą dabar, praėjus nemažai laiko po to kaip išėjai iš tėvų namų...
Išgyvenimai, emocijos, jausmai yra tai, kas teikia spalvas gyvenimui. Gebėdamos jausti, atsiverti, mylėti jaučiamės turtingos, laimingos, degančios noru, kupinos gyvybės ir aistros. Per jausmus identifikuojame ar esame laimingos...
Kaip matome: skirtingi instrumentai atlieka skirtingas funkcijas. Nė vienas iš jų nėra „svarbiausias“ arba „geriausias“. Visi jie – kūnas, sąmonė ir emocinė sfera – yra lygiaverčiai, svarbūs ir reikalingi. Jeigu vienu iš jų nustoji rūpintis arba jį lavinti – dingsta pusiausvyra ir pradeda kažko trūkti... o jeigu tobulini ir vystai - gyvenimas pražįsta daugybe spalvų bei skonių...
