Neseniai Jonavoje buvo atidaryta didelė Maxima. Geroje vietoje - kaip tik kelių Ukmergė - Kėdainiai - Kaunas sankryžoje. Padaryti patogūs privažiavimai, parkavimosi aikštelės - tobulai, kaip visada.
Užeinu į ją karts nuo karto. Ne todėl, kad tai - pagrindinė mano apsipirkimo vieta (dažniau apsipirkinėju turguje - ten savitas proceso žavesys), o tam, kad gaučiau įkvėpimo... Juk aš taip pat dirbu prekybos srityje. Štai ir vaikštau į Maximą mokytis :)
Man labai patinka stebėti profesionalus - jų tiek mažai ir taip gera juos visgi sutikti. Kalbu ne apie ten dirbančius darbuotojus - ne tiek jau daug tenka susidurti, kad adekvačiai įvertinčiau jų profesionalumo lygį. Kalbu apie valdymo aparatą. Apie tuos, kurie sugeba sustyguotai, tiksliai, aiškiai, iki mažiausių smulkmenų pamatyti ir įgyvendinti "teisingo prekybos centro" viziją. Šis "teisingas" paveikslas susideda ir tokių mažyčių smulkmenų!!!! Jog gali pagalvoti, jog tai - atsitiktinumas.
Tam reikalui specialiai užėjau į IKI pasitikrinti - gal ten irgi viskas taip pat ir Maxima tiesiog įgyvedino eilinį standartą. Ne, tai IkI įgyvendino atsitiktinumą...
Konkrečiau. Einu Maximoje link mėsos, kulinarijos ir bandelių skyrių - jie išdėstyti vienoje eilėje. Žiūriu - kaip viskas ten gražu, estetiška, kokio dydžio asortimentas - tikrai galima rasti ką nors skanaus... Galvoju: "ko tu čia, Egle, juk mėsos nei žuvies nepirksi, salotas pati pasigaminti moki, o nuo bandelių storėji?!". Bet taip traukia akį - nuostabus, gražus paveikslas apie skonių rojų... Prieinu arčiau. Pradedu gilintis. Žiūriu - iki akių lygio nuleisti, apvalūs spindintys šviestuvai, apšviečiantys vitrinas - ilga eilė, vienodi virš visų skyrių. "Vientisas, gražus dizainas" - galvoju. Įsižiūriu į šviesos atspindžius vitrinose - "Taip! Matau jus!". Tobula savo paprastumu šviesos architektūra, taip skatinusi mano seilių išsiskyrimą: mėsos skyrius apšviečiamas raudonos, kulinarijos - baltos, o bandelių - geltonos spalvos ledais!!!! Kaip paprasta, regis, visiems žinoma, elementaru!!! Puikus prekių išeksponavimas, skatinimas pirkti sukeliant pojūčius...
"Baik čia žavėtis ta Maxima, Egle, - subaru save. - "Nueisi į IKI - rasi tą patį". Ką galvojat? Kitą dieną, begalinio smalsumo genama, lekiu į IKI, tą jau tokį - "gerą", kaip aš sau įvardinu. Į jį užsukdavau dažniausiai, nes netoli darbo ir šiaip patenkindavo kuklius mano apsipirkimo poreikius (tarp kitko vienu iš svarbiausių motyvų lankytis būtent toje IKI - erdvi parkavimosi aikštelė:). Einu prie tų pačių skyrių, kurie irgi įrengti vienoje eilėje. Pakeliu akis į apšvietimą - kokie šviestuvai???, kokios spavos??? Ten dega, ten nedega "belekas, belekaip". Nu ne tamsu! Ko dar reikia???
"Ramiai, apžiūrim asortimentą!" - subaru save mintyse. Koks dar asortimentas??? Jūs TAI vadinate asortimentu??? 3 mėsytės, 0 kulinarijos ir 6 tortai??? Pirmąkart IKI neradau ko nusipirkti...
Vėliau, vakare, vėl užsukau į Maximą. Nieko tuose skyriuose aš nepirkau Bet vaikščiojau, žiūrėjau, žavėjausi - kaip gražu... Gera sutikti profesionalus. Jų taip nedaug... (salotų nepirkau, bet eilinį kilimėlį įsimečiau - tikslas pasiektas - parduota!!! Bravo Maxima!!!)
Ne, ne. Taip ne užsakomasis straipsnis, skeptikai. Tai - nuoširdus žavėjimasis ergonomišku prekybcentrio projektavimu, vadyba, marketingu, prekių išstatymu - tuo, ką dažnas mokėsi aukštosiose prekybos bei architektūros mokyklose, bet tiek nedaug kokybiškai įgyvendintų projektų matome gyvenime. Nereikia būti Dali ir kurti nerealių grožybių. Paprastai susitvarkykime savo aplinką - kad būtų gražu, patogu, gera...
Tarp kitko, dar vienas pavyzdys. Šeštadienį buvau Kaune naujajame "Moki Veži", Raudondvario pl. 205. Gražus pastatas, puikus parkingas, išorė - super ("kaip nebūdinga MOKI VEŽI... Gal pasitaisė" - galvoju). Įeinu vidun - tamsu, kaip urve! Taip, viršuj, palubėj sukabinti lediniai ilgi šviestuvai, padaryti stoglangiai, kad kristų daugiau šviesos. Bet kodėl taip aukštai tie šviestuvai??? Praėjimuose dar yra kiek šviesos, bet lentynos skendi tamsoje, prekių nesimato visiškai! Architektą nužudyčiau už tokį projektą, atsakingą už pastato priėmimą - nežinau, ką padaryčiau. Didžiuliai pinigai sukišti į pastatą, į įrangą, priemones, o efektyvumas lygus 0. Kaimo angaras. Vargina net pats bandymas įsigilinti į asortimetą, net pats prekės ieškojimas - nieko nesimato. DIDŽIULIS NUOSTOLIS ĮMONEI!!!
Taigi - myliu Maximą, t.y. malonu sutikti profesionalus...
Einu tvarkytis savo parduotuvių...
Užeinu į ją karts nuo karto. Ne todėl, kad tai - pagrindinė mano apsipirkimo vieta (dažniau apsipirkinėju turguje - ten savitas proceso žavesys), o tam, kad gaučiau įkvėpimo... Juk aš taip pat dirbu prekybos srityje. Štai ir vaikštau į Maximą mokytis :)
Man labai patinka stebėti profesionalus - jų tiek mažai ir taip gera juos visgi sutikti. Kalbu ne apie ten dirbančius darbuotojus - ne tiek jau daug tenka susidurti, kad adekvačiai įvertinčiau jų profesionalumo lygį. Kalbu apie valdymo aparatą. Apie tuos, kurie sugeba sustyguotai, tiksliai, aiškiai, iki mažiausių smulkmenų pamatyti ir įgyvendinti "teisingo prekybos centro" viziją. Šis "teisingas" paveikslas susideda ir tokių mažyčių smulkmenų!!!! Jog gali pagalvoti, jog tai - atsitiktinumas.
Tam reikalui specialiai užėjau į IKI pasitikrinti - gal ten irgi viskas taip pat ir Maxima tiesiog įgyvedino eilinį standartą. Ne, tai IkI įgyvendino atsitiktinumą...
Konkrečiau. Einu Maximoje link mėsos, kulinarijos ir bandelių skyrių - jie išdėstyti vienoje eilėje. Žiūriu - kaip viskas ten gražu, estetiška, kokio dydžio asortimentas - tikrai galima rasti ką nors skanaus... Galvoju: "ko tu čia, Egle, juk mėsos nei žuvies nepirksi, salotas pati pasigaminti moki, o nuo bandelių storėji?!". Bet taip traukia akį - nuostabus, gražus paveikslas apie skonių rojų... Prieinu arčiau. Pradedu gilintis. Žiūriu - iki akių lygio nuleisti, apvalūs spindintys šviestuvai, apšviečiantys vitrinas - ilga eilė, vienodi virš visų skyrių. "Vientisas, gražus dizainas" - galvoju. Įsižiūriu į šviesos atspindžius vitrinose - "Taip! Matau jus!". Tobula savo paprastumu šviesos architektūra, taip skatinusi mano seilių išsiskyrimą: mėsos skyrius apšviečiamas raudonos, kulinarijos - baltos, o bandelių - geltonos spalvos ledais!!!! Kaip paprasta, regis, visiems žinoma, elementaru!!! Puikus prekių išeksponavimas, skatinimas pirkti sukeliant pojūčius...
"Baik čia žavėtis ta Maxima, Egle, - subaru save. - "Nueisi į IKI - rasi tą patį". Ką galvojat? Kitą dieną, begalinio smalsumo genama, lekiu į IKI, tą jau tokį - "gerą", kaip aš sau įvardinu. Į jį užsukdavau dažniausiai, nes netoli darbo ir šiaip patenkindavo kuklius mano apsipirkimo poreikius (tarp kitko vienu iš svarbiausių motyvų lankytis būtent toje IKI - erdvi parkavimosi aikštelė:). Einu prie tų pačių skyrių, kurie irgi įrengti vienoje eilėje. Pakeliu akis į apšvietimą - kokie šviestuvai???, kokios spavos??? Ten dega, ten nedega "belekas, belekaip". Nu ne tamsu! Ko dar reikia???
"Ramiai, apžiūrim asortimentą!" - subaru save mintyse. Koks dar asortimentas??? Jūs TAI vadinate asortimentu??? 3 mėsytės, 0 kulinarijos ir 6 tortai??? Pirmąkart IKI neradau ko nusipirkti...
Vėliau, vakare, vėl užsukau į Maximą. Nieko tuose skyriuose aš nepirkau Bet vaikščiojau, žiūrėjau, žavėjausi - kaip gražu... Gera sutikti profesionalus. Jų taip nedaug... (salotų nepirkau, bet eilinį kilimėlį įsimečiau - tikslas pasiektas - parduota!!! Bravo Maxima!!!)
Ne, ne. Taip ne užsakomasis straipsnis, skeptikai. Tai - nuoširdus žavėjimasis ergonomišku prekybcentrio projektavimu, vadyba, marketingu, prekių išstatymu - tuo, ką dažnas mokėsi aukštosiose prekybos bei architektūros mokyklose, bet tiek nedaug kokybiškai įgyvendintų projektų matome gyvenime. Nereikia būti Dali ir kurti nerealių grožybių. Paprastai susitvarkykime savo aplinką - kad būtų gražu, patogu, gera...
Tarp kitko, dar vienas pavyzdys. Šeštadienį buvau Kaune naujajame "Moki Veži", Raudondvario pl. 205. Gražus pastatas, puikus parkingas, išorė - super ("kaip nebūdinga MOKI VEŽI... Gal pasitaisė" - galvoju). Įeinu vidun - tamsu, kaip urve! Taip, viršuj, palubėj sukabinti lediniai ilgi šviestuvai, padaryti stoglangiai, kad kristų daugiau šviesos. Bet kodėl taip aukštai tie šviestuvai??? Praėjimuose dar yra kiek šviesos, bet lentynos skendi tamsoje, prekių nesimato visiškai! Architektą nužudyčiau už tokį projektą, atsakingą už pastato priėmimą - nežinau, ką padaryčiau. Didžiuliai pinigai sukišti į pastatą, į įrangą, priemones, o efektyvumas lygus 0. Kaimo angaras. Vargina net pats bandymas įsigilinti į asortimetą, net pats prekės ieškojimas - nieko nesimato. DIDŽIULIS NUOSTOLIS ĮMONEI!!!
Taigi - myliu Maximą, t.y. malonu sutikti profesionalus...
Einu tvarkytis savo parduotuvių...
